- įpykdyti
- įpýkdyti vksm. Įpýkdytas žmogùs gãli grei̇̃t pratrū́kti.
.
.
įpykdyti — 1. caus. įpykti 1: Teip mañ įpykdžia tas Antanas, kad nebegaliu! Všn. Ir kitą įerzina ir įpykdžia Alks. Įpykdytas žmogus kažin ką gali padaryti Š. Įpykdyk mane, tai kad duosiu aš tau! Lp. Sulaužiau tiltelį bejodydamas, inpykdžiau mergelę… … Dictionary of the Lithuanian Language
aprūstinti — tr. Sut padaryti rūstų, įpykdyti: O permelsk mums aprūstintą dideliai mūsų griekais mieliausįjį tavo sūnų brš. | refl. N: Tada regėdamas, jog buvo nuo išmintingųjų priviltas, apsirūstino labai A.Baran. Steputis, visai apsirūstinąs, jau vos… … Dictionary of the Lithuanian Language
atpykdyti — caus. atpykti; pripykdyti: Mane tai tie vaikai atpykdo Grž. pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykdyti; perpykdyti; pripykdyti; supykdyti; užpykdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išploti — 1. tr. K plakant, spaudžiant padaryti ploną, išploninti: Tešlą išplok, t. y. išpleisk J. Kiekvieną tešlos gabalą išploti, uždėti įdaro ir padaryti apvalainius kukulius rš. Kėžą išploti KI167. Auksą išploti Kos37. Laumė vėl nudūmė pas mergelę jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
papykdyti — Kvr caus. papykti 1: Papykdydavau girtą, tai ir mañ da kai kada išvydavo [iš namų] Mžš. Nelok niekų, ba papykdysi viškui Slm. Tamstos nepapykdysiu, jei paprašysiu LTI424(A.Baran). pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykdyti; perpykdyti; pripykdyti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pašiaušdinti — 1. NdŽ cur. pašiaušti 1. | refl. K, KŽ. 2. tr. NdŽ prk. įpykdyti, suerzinti. šiaušdinti; pašiaušdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
perpykdyti — Ds caus. perpykti 1: Su savo lindimu tai perpykdo! Sdk. Kam tą senę perpykdei?! Alk. pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykdyti; perpykdyti; pripykdyti; supykdyti; užpykdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
pripykdyti — caus. pripykti; prierzinti, įkyrėti: Tiek jau pripykdė su tuo savo rėkimu, kad nu! Vb. pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykdyti; perpykdyti; pripykdyti; supykdyti; užpykdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
pykdyti — pykdyti, o (pykdžia), ė Vrb, Všn, pỹkdyti NdŽ caus. pykti: 1. Kam tu mane pykdai? J. Kam reikia pykdyt [žmogų]! Pb. Negeiskime tuščios garbės vieni kitus pykdydami brš. Pykdžiu kam ką, pykinu, darau supyktį, supykį pakrutinu SD72. 2. refl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
supykdyti — caus. supykti: 1. Skolos dažnai supykdo žmones rš. Aš jį nenorėdamas supykdžiau Lkm. Geras liežuvėlis tuojau supykdo KrvP(Ds). Jauną mergelę iki ašarų supykdydavo V.Kudir. 2. refl. Anidvi susipỹkdė J. pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykd … Dictionary of the Lithuanian Language